Netoli ežerų ,,Akmenė”, ,,Našys” ir upės Kriauna namas

Obeliai – miestas Rokiškio rajono savivaldybėje, 15 km į rytus nuo Rokiškio. Seniūnijos centras, Obelių seniūnaitija. Stovi Obelių šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1868 m.), veikia vaikų globos namai, Obelių gimnazija, biblioteka, darželis-mokykla, istorijos muziejus (nuo 1998 m.), paštas, ambulatorija. Netoli miesto autobusų stoties atsiveria Ramintos šaltinis. Yra apie 1840 m. pastatytas Obelių vėjo malūnas, XIX a. buvusi smuklė, istoristinė spirito varykla (1907 m.).

Obelių pasienio kontrolės postas su Latvija yra už 8 km į šiaurės rytus, pakeliui į Subatę. Pro Obelius nutiestas geležinkelis Radviliškis–Daugpilis, praeina plentai 122Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys ir 117Zarasai–Bradesiai–Obeliai. Pro miestą prateka Kriauna, nutiestas Obelių tiltas, pietvakariuose telkšo Obelių ežeras.

Miesto pavadinimas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio obelis – taip galėjo būti pavadinta vieta, kurioje augo daug obelų.^[4] Gyvojoje kalboje anksčiau buvo žinoma pavadinimo lytis Obelius, rašytiniuose šaltiniuose iki XX a. – Abele (ypač slaviškuose šaltiniuose).

Pirmą kartą Obeliai minimi 1509 m. LDK teismo aktuose – tuo metu Obelių dvaras priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1529 m. minimas Obelių miestelis ir valsčius. 1629 m. karaliaus Žygimanto III pavedimu, buvo pastatyta medinė Obelių bažnyčia. 1860 m., parapijiečių lėšomis ir kan. Steponavičiaus pastangomis, pastatyta nauja medinė bažnyčia, o 1899 m. klebonas kun. V. Birutavičius, drauge su parapijiečiais, pastatė gražią Šv. Onos mūrinę bažnyčią, išlikusią iki mūsų dienų. Obeliai buvo ir dekanato centras; dekanatas 1849 m. atskirtas nuo Vilniaus vyskupijos ir priskirtas Žemaičių vyskupijai. XVIII amžiuje Obeliuose buvo ir parapinė mokykla, kurioje 1781 m. mokėsi 22 mokiniai, iš kurių 18 buvo valstiečių vaikai. 1806 m. mokyklą lankė 10 mokinių. 1828 m. mokyklos namai buvo užimti audimo fabriko. Vysk. M. Valančiaus laikais mokykla atkurta, vėliau surusinta. 1912 m. įsteigta mergaičių ūkio mokykla, kurią 1914 m. lankė apie 100 mergaičių.

Miestas aktyviau vystytis pradėjo nuo 1873 m., nutiesus Radviliškio–Daugpilio geležinkelio liniją. Čia buvo elektros generatorius, du malūnai, lentpjūvė, geležinkelio stotis ir traukinių remonto dirbtuvės. Ketvirtadieniais vyko turgaus diena. Ūkininkai iš viso valsčiaus atvykdavo parduoti ar nusipirkti įvairiausių produktų. Dažniausiai miestelis būdavo gana tylus, bet kiekvienų metų sausio mėnesį vykdavo didelė arklių paroda, sutraukdavusi daugybę žmonių. 1899 m. kilo didysis Obelių gaisras, po kurio liko tik 10 namų. XIX a. Obeliai – Zarasų apskrities miestelis, katalikų dekanato centras.^[5]

Obeliai neretai garsėjo tuo, kad priešinosi valdžiai. Nemažai gyventojų prisidėjo prie 1831 m. sukilimo. 1896 m. Obelių dvaro baudžiauninkai surengė vieną pirmųjų Lietuvoje darbininkų streiką. Gyventojai aktyviai dalyvavo 1905 m. tautiniame sąjūdyje. 1940 m. įkurta biblioteka. 1941 m. birželio mėn. kovose su rusais žuvo eilė lietuvių sukilėlių; jie palaidoti kapinėse, kur pastatytas paminklas. 1941 m. rugpjūčio 25 d. Obelių žydai sušaudyti miške prie Antanašės dvaro.^[6]

1924–1940 m. veikė žemės ūkio kooperatyvas „Viltis“.

Pokario metais apylinkėse veikė Algimanto apygardos, Kunigaikščio Margio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1950–1959 m. Obeliai buvo paversti rajono centru, rajonas apjungė 24 kolūkius su 4400 kiemų. 1956 m. gruodžio 28 d. Obeliams suteiktos miesto teisės. LTSR laikmečiu – tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė Utenos M. Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinio susivienijimo cechas.

1993 m. patvirtintas Obelių herbas.